Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įstatymas ir administravimas

Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba įstatymų nustatytais atvejais šioje dalyje nurodytiems asmenims išmokamos įstatymų nustatyto dydžio išmokos.

Įstatyme numatyta, kad apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, ar kitokio atlygio, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, išskyrus atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis. Taip pat yra asmenys gali būti draudžiami socialiniu draudimu dėl savo socialinio statuso ypatybių:

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

• Nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų, Lietuvos Respublikos specialiųjų žvalgybos pareigūnų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju, specialiuoju atašė ar deleguotu asmeniu.
• Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką iki trejų metų, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.
• Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgaliojo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio neįgaliojo globėju.
• Lietuvos Respublikos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
• Profesinių mokyklų mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai ir asmenys.
• Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir vienuoliai valstybės lėšomis draudžiami pensijų socialiniu draudimu.
• Meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys valstybės lėšomis draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu.
• Gaunantys darbo užmokestį asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose – jų darbo laikotarpiu draudžiami tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
• Asmenys, atliekantys savanorišką praktiką Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatyta tvarka, savanoriškos praktikos sutarties galiojimo laikotarpiu draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
• Sportininkai, kuriems Lietuvos Respublikos sporto įstatymo nustatyta tvarka yra mokama valstybės stipendija, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų.

Socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos jeigu asmuo buvo draustas pas kitą draudėją arba dėl jų socialinio statuso ypatybių draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis; gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo; buvo ne vyresnis kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai); turi nustatytą 0–55 procentų darbingumo lygį; gavo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką.