Likviduojamo vieneto turto paskirstymas savo dalyviams yra laikomas to turto pardavimu už to turto tikrąją rinkos kainą, nustatytą nuosavybės teisės į turtą perleidimo dieną (žr. PMĮ 15 str. 2 d. komentarą).

Likviduojamo vieneto turto vertės padidėjimo pajamos yra skirtumas tarp paskirstomo turto įsigijimo kainos ir jo pardavimo kainos.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Jei likviduojamo vieneto paskirstomo turto rinkos kaina yra didesnė už jo įsigijimo kainą, tai vienetas turi apmokestinti turto vertės padidėjimo pajamas PMĮ nustatyta tvarka. Jeigu likviduojamas vienetas perleidžia turtą, kuriam buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas arba amortizacija, tai, apskaičiuojant turto vertės padidėjimo pajamas, atsižvelgiama į PMĮ 16 str. 2 dalies nuostatą, t.y. to turto įsigijimo kaina sumažinama nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Pateikiamas pavyzdys: 2022 m. gruodžio mėn. vienetas X yra likviduojamas. Vieneto X turimų dviejų automobilių, kurie paskirstomi jo dalyviams, įsigijimo vertė yra 3.5000 Eur (vieno 15.000 Eur, o kito 20.000 Eur). Iki 2022 m. gruodžio mėn. buvo priskaičiuota 25.000 Eur nusidėvėjimo suma (vienam 10.000 Eur, o kitam 15.000 Eur), kuri buvo įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Automobilių perleidimo vieneto X dalyviams dieną šio turto tikroji rinkos vertė sudarė 15.000 Eur (vieno 6.000 Eur, o kito 9.000 Eur). Vadinasi, likviduojamo vieneto X turto vertės padidėjimo pajamos yra 5.000 Eur (15.000 Eur – (35.000 Eur - 25.000 Eur)).

Likviduojamo vieneto dėl turto perleidimo patirti nuostoliai yra šio vieneto nuostoliai.

Jei likviduojamo vieneto paskirstomo turto rinkos kaina yra mažesnė už jo įsigijimo kainą, tai toks nuostolis nepriskiriamas leidžiamiems atskaitymams ir iš pajamų neatskaitomas. Jeigu vienetas perleidžia turtą, kuriam buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas arba amortizacija, tai, apskaičiuojant turto vertės nuostolį, atsižvelgiama į PMĮ 16 str. 2 dalies nuostatą, t.y. to turto įsigijimo kaina sumažinama nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Pateikiamas pavyzdys: 2022 m. gruodžio mėn. vienetas X yra likviduojamas. Vieneto X turimų dviejų automobilių, kurie paskirstomi jo dalyviams, įsigijimo vertė yra 35.000 Eur (vieno 15.000 Eur, o kito 20.000 Eur). Iki 2022 m. gruodžio mėn. buvo priskaičiuota 25.000 Eur nusidėvėjimo suma (vienam 10.000 Eur, o kitam 15.000 Eur), kuri buvo įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Automobilių perleidimo vieneto X dalyviams dieną šio turto tikroji rinkos vertė sudarė 8.000 Eur (vieno 3.500 Eur, o kito 4.500 Eur). Vadinasi, likviduojamo vieneto X turto perleidimo nuostolis yra 2.000 Eur (8.000 Eur – (35.000 Eur – 25.000 Eur)).

Likviduojamo vieneto dalyviai pripažįsta turto vertės padidėjimo pajamas (turto vertės nuostolius) likviduojamo vieneto turto ar jo dalies gavimo momentu. Likviduojamo vieneto dalyvių (kitų vienetų) turto vertės padidėjimo pajamas (turto vertės nuostolius) sudaro skirtumas tarp nuosavybės teisių (dalių, pajų, akcijų) įsigijimo kainos ir iš likviduojamo vieneto gauto turto tikrosios rinkos kainos.

Jei likviduojamo vieneto dalyvio iš likviduojamo vieneto gauto turto rinkos kaina yra didesnė už anuliuotų akcijų, dalių, pajų įsigijimo kainą, tai turto vertės padidėjimo pajamos priskiriamos pajamoms ir apmokestinamos PMĮ nustatyta tvarka. Pateikiamas pavyzdys: vieneto X (uždarosios akcinės bendrovės) dalyviai yra du vienetai A ir B, kurių kiekvienas turi vieneto X akcijų, įsigytų atitinkamai už 4.000 Eur ir 6.000 Eur. 2022 m. gruodžio mėn. vienetas X yra likviduojamas, o jo turimi du automobiliai, įvertinti pagal tikrąją rinkos kainą, gruodžio mėnesį perduodami jo dalyviams, t.y. kiekvienam po vieną automobilį. Automobilių gavimo momentu vienetui A perduoto turto tikroji rinkos vertė sudarė 6.000 Eur, o vienetui B - 9.000 Eur. Vadinasi, vieneto A gauto turto vertės padidėjimo pajamos (gauto turto rinkos kainos ir akcijų įsigijimo kainos skirtumas) yra 2.000 Eur (6.000 Eur – 4.000 Eur), o vieneto B - 3.000 Eur (9.000 Eur – 6.000 Eur).

Jei likviduojamo vieneto dalyvio iš likviduojamo vieneto gauto turto rinkos kaina yra mažesnė už anuliuotų akcijų, dalių, pajų įsigijimo kainą, tai susidaręs nuostolis (kaip nesusijęs su pajamų uždirbimu) nepriskiriamas leidžiamiems atskaitymams ir iš pajamų neatskaitomas. Šiuo atveju likviduojamo vieneto dalyvio apskaičiuotas nuostolis yra laikomas nuostoliu iš vertybinių popierių perleidimo veiklos, kuris gali būti perkeliamas į kitus mokestinius laikotarpius PMĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat tuo atveju, kai likviduojamas vienetas neturi paskirstytino turto, kuriuo būtų atsiskaitoma su dalyviu, likviduojamo vieneto dalyvis taip pat turi parodyti vertybinių popierių perleidimo veiklos nuostolį.

Pateikiamas pavyzdys: vieneto X (uždarosios akcinės bendrovės) dalyviai yra du vienetai A ir B, kurių kiekvienas turi vieneto X akcijų, įsigytų atitinkamai už 4.000 Eur ir 6.000 Eur. 2022 m. gruodžio mėn. vienetas X yra likviduojamas, o jo turimi du automobiliai, įvertinti pagal tikrąją rinkos kainą, gruodžio mėnesį perduodami jo dalyviams, t.y. kiekvienam po vieną automobilį. Automobilių gavimo momentu vienetui A perduoto turto tikroji rinkos vertė sudarė 3.500 Eur, o vienetui B - 4.500 Eur. Vadinasi, vieneto A gauto turto vertės nuostolis (gauto turto rinkos kainos ir akcijų įsigijimo kainos skirtumas) yra 500 Eur (4.000 Eur - 3.500 Eur), o vieneto B - 1.500 Eur (6.000 Eur – 4.500 Eur), kurie yra neleidžiami atskaitymai, tačiau laikomi nuostoliais iš vertybinių popierių perleidimo veiklos bei gali būti perkeliami į kitus mokestinius laikotarpius PMĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vieneto dalyviams iš likviduojamo vieneto gauto turto įsigijimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina.