Kokie yra pagrindiniai aspektai, metines premijas priskiriant leidžiamiems atskaitymams?

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 17 str. 1 dalį leidžiamais atskaitymais, išskyrus PMĮ numatytas išimtis (atskirus atvejus), pripažįstamos tokios vieneto sąnaudos, kurios atitinka šias turinčias egzistuoti kartu (kumuliatyvias) sąlygas: vieneto sąnaudos turi būti faktiškai patirtos; sąnaudos patirtos vienetui vykdant komercinę ar gamybinę savo veiklą; komercine ar gamybine veikla, kurią vykdant patiriamos sąnaudos, vienetas siekia gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos; sąnaudos turi būti įprastinės veiklai, kurią vykdant vienetas jas patiria; sąnaudos turi būti būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Taip pat leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jeigu ši darbuotojų gauta nauda pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio (GPM) objektas. Leidžiamiems atskaitymams priskiriamos premijos už atitinkamo laikotarpio darbo rezultatus ir vienkartinės premijos pagal įmonės darbo apmokėjimo sistemą.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomas užmokestis už atliktą darbą arba dirbtą laiką, apskaičiuotas pagal įmonėje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas – vienetinius įkainius, valandinius (dienos) tarifinius atlygius, mėnesines algas; padidintas apmokėjimas už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbą naktį, kitais teisės aktuose ir įmonės kolektyvinėje bei darbo sutartyse numatytais atvejais; priedai ir priemokos prie valandinių (dienos) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių bei mėnesinių algų, taip pat kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose ir įmonės kolektyvinėse bei darbo sutartyse; laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų įmonių etatiniams darbuotojams, iš šių įmonių (organizacijų) literatūrinio (kūrybinio) honoraro fondo mokamas literatūrinis (kūrybinis) honoraras; premijos už atitinkamo laikotarpio darbo rezultatus ir vienkartinės premijos pagal įmonės darbo apmokėjimo sistemą, mokamos iš darbo apmokėjimo lėšų (išskyrus atvejus, kai jos mokamos iš pelno); priemokų už priverstines prastovas išlaidos, kasmetinių atostogų apmokėjimo, kompensacijų už nepanaudotas atostogas ir išeitinių išmokų išlaidos, pasibaigus darbo santykiams ir pan.

Vadovaujantis PMĮ 57 str. 3 dalimi, pelno mokesčiui skaičiuoti vienetas gali naudoti finansinėje apskaitoje naudojamus visuotinai pripažintus pajamų ir sąnaudų pripažinimo metodus, jei PMĮ nenustato ko kita.

Pagal PMĮ 7 straipsnyje nustatytą sąnaudų kaupimo principą, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, sąnaudomis pripažįstama tik ta ataskaitinio ir ankstesnių laikotarpių išlaidų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms. Vadinasi, premijos už atitinkamo laikotarpio darbo rezultatus ir vienkartinės premijos pagal įmonės darbo apmokėjimo sistemą, mokamos iš darbo apmokėjimo lėšų, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, už kurį jos buvo apskaičiuotos.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, jeigu, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, įmonė metinius priedus (premijas) išmoka iš darbo apmokėjimo lėšų (kaip priedą prie darbuotojų atlyginimo) ir minėtos sumos buvo apskaitytos įmonės praėjusio mokestinio laikotarpio veiklos išlaidose bei jų dydis įtrauktas į įmonės praėjusio mokestinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą, tai, pagal PMĮ 7 straipsnyje nustatytą sąnaudų kaupimo principą, tokie išmokėti priedai (premijos) ir nuo jų apskaičiuotos privalomojo sveikatos draudimo (PSD), valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, už kurį šios išmokos išmokamos.

Šių PMĮ nuostatų aiškinimą galima pateikti šios situacijos kontekste:

Tarkime, įmonėje kasmet, metams pasibaigus, yra įvertinami metų rezultatai ir pagal nustatytą darbuotojų motyvavimo tvarką paskiriami metiniai priedai (premijos) darbuotojams už praėjusių metų rezultatus. Už 2023 m. rezultatus metiniai priedai planuojami išmokėti kartu su 2024 m. sausio mėnesio darbo užmokesčiu. Tokios išlaidos pagal įmonėje nustatytą praktiką sukaupiamos tą laikotarpį, už kurį apskaičiuotos, t. y. šiuo atveju sukaupiamos ir apskaitomos kaip 2023 m. sąnaudos, ir įmonė sukauptų išlaidų, t. y. metinių priedų (premijų), VSD įmokų ir Garantinio fondo įmokų, suma mažina 2023 m. pelno mokestį. Kyla klausimas, ar įmonė galėtų pati nusistatyti tvarką, kuria vadovaujantis išlaikant pastovumo principą metinių priedų (premijų) sumos būtų pripažįstamos tuo laikotarpiu, kaip įmonė yra nusistačiusi daryti kasmet, pavyzdžiui, tą laikotarpį, už kurio rezultatus jos skirtos, arba tą laikotarpį, kada jos išmokėtos.

Atsakant į šį klausimą, svarbu atkreipti dėmesį, kad, šiuo atveju, įmonė, iš darbo apmokėjimo lėšų išmokėdama metinius priedus (premijas) darbuotojams už 2023 m. darbo rezultatus, tokias sąnaudas gali priskirti 2023 m. mokestinio laikotarpio leidžiamiems atskaitymams, nesvarbu, kad premijos bus išmokamos mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, t. y. 2024 m. Garantinio fondo įmokos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tuomet, kai šios sąnaudos yra faktiškai patiriamos.

Atkreiptinas dėmesys, kad, pelno mokesčio apskaičiavimo požiūriu, analogiškos nuostatos dėl metinių priedų (premijų) išmokėjimo iš darbo apmokėjimo lėšų taikomos ir tuo atveju, kai įmonei nustatomas mokestinis laikotarpis, kuris nesutampa su kalendoriniais metais.

Kokios mokestinės pasekmės atsiranda, jeigu Lietuvos bendrovė stebėtojų tarybos nariams – juridiniams asmenims, išmokės tantjemas?

Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 31 straipsnio nuostatomis, tantjemos, t. y. metinės išmokos iš paskirstytojo pelno, gali būti mokamos stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą taryboje.

Lietuvos bendrovės mokamos metinės išmokos (tantjemos) valdybos ar stebėtojų tarybos nariams, pagal PMĮ 17 straipsnio nuostatas, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, kaip su ekonominės naudos gavimu susijusios išlaidos.

Jeigu Lietuvos bendrovė 2024 m. išmoka tantjemas už 2023 m. rezultatus, kyla klausimas, kokių metų – 2024 ar 2023 – sąnaudoms reikia priskirti šią sumą. Metinės išmokos (tantjemos) stebėtojų tarybos nariams priskiriamos leidžiamiems atskaitymams kaip su ekonominės naudos gavimu susijusios išlaidos. Tantjemos leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos tokia pačia tvarka, kaip jos priskiriamos sąnaudoms apskaitoje. Paprastai tantjemos pripažįstamos sąnaudomis tą mokestinį laikotarpį, kurį jos apskaičiuojamos ir išmokamos (t. y. kai akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, priima sprendimą jas išmokėti).

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vienetų, stebėtojų tarybos narių, gautos išmokos už stebėtojų tarybos narių veiklą yra pripažįstamos jų pajamomis, kurios deklaruojamos bendra tvarka, pateikiant Metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204 formą.

Pagal PMĮ 2 str. 26 d. 2 punkto nuostatas, užsienio vieneto pajamoms, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, priskiriamos visos gautos išmokos už stebėtojų tarybos narių veiklą, nepriklausomai nuo jų išmokėjimo periodiškumo ir to, ar už stebėtojų narių veiklą atlyginama metinėmis išmokomis (tantjemomis) ar kitais būdais.

Lietuvos bendrovės išmokėtos išmokos už stebėtojų tarybos narių veiklą užsienio vienetams yra pelno mokesčio prie pajamų šaltinio objektas, kuris apmokestinamas taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (15 %). Pajamų mokestį apskaičiuoja, išskaičiuoja ir į Lietuvos biudžetą sumoka išmokas išmokėjęs asmuo – Lietuvos bendrovė PMĮ 37 straipsnyje nustatyta tvarka.

Lietuvos bendrovės mokamos metinės išmokos (tantjemos) valdybos ar stebėtojų tarybos nariams – užsienio įmonėms, pagal PMĮ 17 straipsnio nuostatas priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, kaip su ekonominės naudos gavimu susijusios išlaidos.

Gelminė ŠAREIKIENĖ, Mokesčių specialistė