Mobiliųjų kelių transporto darbuotojų, nepatenkančių į Reglamento Nr. 561/2006 reguliavimo sritį, poilsio laiką reglamentuoja Darbo kodeksas. Jei darbo teisės normose nenustatyta kitaip, tokiems darbuotojams turi būti užtikrinti minimalūs poilsio laiko reikalavimai: per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos, dirbant lauko sąlygomis (lauke arba nešildomose patalpose); ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti.

Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę; pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainų) grafikai; kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, ir jam šios prievolės įvykdymui kiek tai susiję su mobiliojo kelių transporto darbuotojo reglamentuojamų darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimų užtikrinimu, tenka pareigos:

• informuoti mobilųjį kelių transporto darbuotoją apie jam taikomus darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimus;
• užtikrinti, kad mobiliojo kelių transporto darbuotojo darbo grafikas atitiktų nustatytus darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimus.

Pertrauka – laikotarpis, kurio metu vairuotojas nevairuoja ar nedirba kitų darbų, ir kuris naudojamas tik jėgoms atgauti. Poilsis – nepertraukiamas laiko tarpas, per kurį darbuotojas (pavyzdžiui, vairuotojas) gali laisvai disponuoti savo laiku.

Mobiliųjų kelių transporto darbuotojų, patenkančių į Reglamento Nr. 561/2006 reguliavimo sritį, poilsio laiko ypatumai:

• normalus kasdienio poilsio laikotarpis – mažiausiai 11 val. poilsiui skirtas laiko tarpas. Kasdienio poilsio laikotarpis gali būti suskirstytas į du laikotarpius, kai pirmas yra mažiausiai 3 val. nepertraukiamas laikotarpis, antras – mažiausiai 9 val. nepertraukiamas laikotarpis. Jei kasdienio poilsio laikas padalijamas į dvi dalis, abiejų laikotarpių suma turi būti ne mažesnė kaip 12 val.;
• sutrumpintas kasdienio poilsio laikotarpis – trumpesnis nei 11 val., bet nemažiau kaip 9 val., poilsiui skirtas laiko tarpas. Sutrumpintas kasdienio poilsio laikotarpis iki 9 val. gali būti tarp bet kurių dviejų kassavaitinio poilsio laikotarpių ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę;
• normalus kassavaitinio poilsio laikotarpis – mažiausiai 45 val. poilsiui skirtas laiko tarpas;
• kassavaitinio poilsio laikotarpis turi būti suteiktas ne vėliau kaip po šešių 24 val. laiko tarpų nuo ankstesnio kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos; sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikotarpis – trumpesnis nei 45 val. poilsiui skirtas laiko tarpas, kuris gali būti sutrumpintas ne daugiau kaip iki 24 paeiliui einančių val.; per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti bent dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais (kiekvieno trukmė yra mažiausiai po 45 val.);
• arba vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (mažiausiai 45 val.) ir vienu sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuris trunka bent 24 val.;
• dviem iš eilės einančiais sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikotarpiais galima pasinaudoti tik už įsisteigimo valstybės ribų bei tuo atveju, jei: vairuotojas per bet kurias 4 iš eilės einančias savaites pasinaudos bent 4 kassavaitiniais poilsio laikotarpiais;
• ir iš šių 4 kassavaitinio poilsio laikotarpių bent 2 bus normalūs kassavaitinio poilsio laikotarpiai;
• jei pasinaudojama iš eilės dviem sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikotarpiais, prieš pasinaudojant kitu kassavaitinio poilsio laikotarpiu turi pasinaudoti poilsio laikotarpiu, kuris suteiktas kaip kompensacija už tuos du sutrumpintus poilsio laikotarpius; per kiekvieną 24 val. laiko tarpą po prieš tai pasinaudoto kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos vairuotojas turi pasinaudoti kitu kasdienio poilsio laikotarpiu;
• mobilieji kelių transporto darbuotojai be pertraukos gali dirbti ne ilgiau kaip 6 valandas. Jeigu darbo valandų suma sudaro 6–9 val., į darbo laiką turi būti įterpiama mažiausiai 30 min. pertrauka, o jeigu darbo valandų suma viršija 9 val., į darbo laiką turi būti įterpiama mažiausiai 45 min. pertrauka. Pertraukas galima padalyti į laiko tarpsnius, kurių kiekvienas trunka mažiausiai 15 minučių. Aptartos pertraukos į darbo laiką neįtraukiamos, darbo grafikuose nustatytų pertraukų laiku darbuotojas gali disponuoti be didelių suvaržymų, toks laikas nepriskirtinas darbo laikui ar jam prilygintinam laikotarpiui ir darbdavys neturi pareigos už jį mokėti darbo užmokestį;
• po 4 val. 30 min. vairavimo, jei mobilieji kelių transporto darbuotojai nepradeda naudotis poilsio laikotarpiu, turi daryti ne trumpesnę kaip 45 min. pertrauką. Šią pertrauką galima pakeisti ne trumpesne kaip 15 min. pertrauka, po kurios sektų ne trumpesnė kaip 30 min. pertrauka;
• su porininkais dirbantys mobilieji kelių transporto darbuotojai gali padaryti 45 min. pertrauką transporto priemonėje, kurią vairuoja kitas vairuotojas, su sąlyga, kad besiilsintis vairuotojas nepadeda kitam vairuotojui vairuoti transporto priemonės;
• mobilieji kelių transporto darbuotojai gali laisvai disponuoti laiku tarp važiavimų, tenkinti savo poreikius, ilsėtis ir pan., šiuo laiku jis nėra darbdavio žinioje ir nevykdo darbo funkcijų, susijusių su transporto priemonės vairavimu. Darbo grafikuose nurodytų pertraukų tarp važiavimų metu darbuotojas neprivalo likti darbo vietoje, neprivalo vykdyti darbo ar papildomų, tiesiogiai su darbu susijusių funkcijų;
• per 30 val. po kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos, mobilus kelių transporto darbuotojas, dirbantis su porininkais, turi būti pasinaudojęs kitu mažiausiai 9 val. kasdienio poilsio laikotarpiu;
• normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir bet kokiu ilgiau nei 45 val. trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuriuo kompensuojami ankstesni sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiai, negali būti naudojamasi transporto priemonėje. Jie turi būti praleidžiami lyčių požiūriu tinkamame būste, kuriame yra tinkamos miegamosios bei sanitarinės patalpos (visas būsto ne transporto priemonėje išlaidas turi padengti darbdavys);
• Transporto ūkio subjektai mobiliųjų kelių transporto darbuotojų darbą turi organizuoti taip, kad vairuotojai galėtų sugrįžti į darbdavio veiklos centrą, kuriame vairuotojas paprastai būna ir kuriame prasideda vairuotojo kassavaitinio poilsio laikotarpis, valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs darbdavys, arba sugrįžti į savo gyvenamąją vietą per kiekvieną 4 iš eilės einančių savaičių laikotarpį, kad pasinaudotų bent vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu arba vienu ilgiau nei 45 val. trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuriuo pasinaudojama kaip kompensacija už sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį.

Pastebėtina, jog darbo teisės normos nereglamentuoja mobiliųjų kelių transporto darbuotojų pietų pertraukos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų nuomone pietų pertrauka galėtų būti įtraukiama ir suteikiama kartu su „Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 496, 14.2 papunktyje ar Reglamento Nr. 561/2006 7 straipsnyje nurodytomis pertraukomis.

Darbo laikas

Mobiliojo kelių transporto darbuotojo darbo vieta yra pagrindinė įmonės veiklos vieta, kartu su įmonės filialais; transporto priemonė, kurią, vykdydamas savo pareigas, naudoja mobiliojo kelių transporto darbuotojas; bet kuri kita vieta, kurioje vykdoma su transportavimu susijusi veikla.

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus tam, jog konkretus laikotarpis būtų laikomas darbo laiku, turi būti šios trys sąlygos:

• darbuotojas turi būti darbo vietoje; jis turi būti darbdavio žinioje;
• jis turi vykdyti savo veiklą arba
• atlikti pareigas.

Kitas mobiliojo kelių transporto darbuotojo buvimo darbo vietoje laikas yra: kitas laiko tarpas nei pertraukos ir poilsio laikas, kurį mobilusis kelių transporto darbuotojas neprivalo būti savo darbo vietoje, tačiau turi būti pasiekiamas, kad iškviestas galėtų pradėti toliau vairuoti arba atlikti kitą darbą. Tai tokie laiko tarpsniai, kuriais mobilusis kelių transporto darbuotojas lydi transporto priemonę, gabenamą keltu arba traukiniu, taip pat laukimo pasienyje laikas ir laikas, kai draudžiamas eismas. Tuos laiko tarpsnius ir jų numatomą trukmę mobilusis kelių transporto darbuotojas turi žinoti iš anksto, t. y. arba prieš kiekvieną išvykimą, arba tik prieš faktiškai prasidėsiantį laiko tarpsnį, arba pagal bendras sąlygas, dėl kurių socialiniai partneriai susitarė, ir tai numatyta kolektyvinėje sutartyje; mobiliesiems kelių transporto darbuotojams, vairuojantiems komandomis, sėdėjimo (buvimo) šalia vairuotojo arba miegamojoje vietoje laikas, kai transporto priemonė juda, laikomas kitu buvimo darbo vietoje laiku.

Darbdavys yra atsakingas už darbo organizavimo procesą ir organizuodamas darbą turėtų laikytis įtvirtintų reikalavimų: savaitė kelių transporto įmonėse yra laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val.; maksimali savaitės darbo laiko trukmė gali būti pailginta iki 60 val., kai per 4 mėnesius neviršijama vidutiniškai 48 darbo val. per savaitę, išskyrus darbo teisės normose reglamentuojamas išimtis; vidutinė savaitės darbo laiko trukmė neturi viršyti 48 val.; darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 val., neįskaitant pietų pertraukos, išskyrus darbo teisės normose aiškiai nustatytas išimtis; negali būti dirbama daugiau kaip 6 dienas per septynias paeiliui einančias dienas; naktinis darbas kelių transporto įmonėse yra bet kuris darbas nakties metu.

Nakties laikas – laikas nuo 00:00 val. iki 07:00 val. Jei mobilus kelių transporto darbuotojas dirba naktinį darbą, jis gali dirbti ne daugiau kaip 10 val. (įskaitant naktinės pamainos valandas) per kiekvieną 24 val. laikotarpį. Mobiliojo kelių transporto darbuotojo darbo naktį apmokėjimą (kompensavimą) reglamentuoja DK normos – padidintas apmokėjimas taikomas už faktiškai dirbtą laiką nuo 22 val. iki 06:00 val. Lietuvos laiku.

Atkreiptinas dėmesys, kad naktinis mobiliojo kelių transporto darbuotojo darbas nėra draudžiamas, tačiau transporto priemonės vairuotojas ne visais darbo naktį atvejais turi teisę reikalauti atitinkamų mokėjimų už tokį darbą – tokio darbuotojo teisė gauti tam tikras išmokas ribojama tais atvejais, jeigu transporto priemonės vairavimas naktį kelia grėsmę saugiam eismui keliuose (LAT 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 359-701/2019); darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus DK nustatytus išimtinius atvejus.

Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Teismų praktikoje konstatuota, kad viršvalandiniu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuriam būdingi šie požymiai – t. y. darbas, kuris:

• dirbamas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę;
• dirbamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia;
• iš esmės yra galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui). Atkreiptinas dėmesys, jog sąlyga, be kurios darbas, viršijantis nustatytą darbo laiko trukmę, negali būti kvalifikuotas kaip viršvalandinis, yra ta, kad jis turi būti atliekamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Taigi, mobilus kelių transporto darbuotojas turėtų teisę į didesnį apmokėjimą už viršvalandinius darbus tik tokiu atveju, jeigu darbas viršijantis nustatytą darbo laiko trukmę būtų kvalifikuotinas kaip viršvalandinis darbas. Priešingu atveju, mobilaus kelių transporto darbuotojo savavališkas, t. y., be darbdavio žinios ir nurodymo, darbo funkcijų vykdymas, viršijantis nustatytą darbo grafike darbo laiko trukmę nebūtų laikomas viršvalandiniu darbu ir darbuotojui už šį laiką darbo užmokestis nebūtų mokamas. O žalos atsiradimo atveju, darbdavys turėtų teisę reikalauti žalos atlyginimo;
• kasdienio vairavimo trukmė – visa sudėta vairavimo trukmė nuo vieno kasdienio poilsio laikotarpio pabaigos iki kito kasdienio poilsio laikotarpio pradžios arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio. Kasdienio vairavimo trukmė negali viršyti 9 val., tačiau ne dažniau kaip du kartus per savaitę kasdienio vairavimo trukmė gali būti pailginta daugiausiai iki 10 val.;
• kassavaitinio vairavimo trukmė negali viršyti 56 val.; bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui negali viršyti 90 val.

Akcentuotina, kad darbdavys turi pareigą užtikrinti, kad darbuotojas išdirbtų visą darbo sutartyje nustatytą darbo laiko normą ir atitinkamai už įvykdytą darbo laiko normą mokėti darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį. O tokiu atveju, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, darbdavys DK įtvirtintais pagrindais gali skelbti prastovą ir atitinkamai darbuotojui, kuriam paskelbta prastovą, privalo už prastovos laiką mokėti DK nustatyto dydžio darbo užmokestį. Aptariamu atveju, darbdavys negali įtakoti, daryti psichologinio spaudimo ar kitais būdais reikalauti, kad darbuotojas pateiktų prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo. Prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo turėtų būti išreiškiamas, esant pačio darbuotojo valiai.