Tiek tekstai, tiek nuotraukos yra autorių teisių objektai ir teisinė apsauga jiems yra vienoda. Kai Lietuva įstojo į Europos sąjungą, visi teisės aktai buvo harmonizuoti su Europos sąjungos direktyvomis. Visoje ES šis reglamentavimas yra vienodas. Nors pas mus šalyje daug renginių organizuojama šia tema, visuomenė gali dar nežinoti kas tiksliai yra autorių teisės.

Ar autoriumi gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo?

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Autoriumi gali būti tik fizinis asmuo. Tačiau yra dar viena sąvoka – teisių turėtojas. Teisių turėtoju gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo.

Ką verslininkas turėtų žinoti apie tekstus ir nuotraukas? Jeigu pvz. nuotrauką, rastą google.com norima panaudoti prezentacijoje. Ar galima ją naudoti?

Jeigu naudojimas bus komerciniams tikslams: produkto ar paslaugos pristatymui — nuotraukos naudoti nerekomenduotina, nes bet kurią nuotrauką ar tekstą kažkas vienaip ar kitaip sukūrė. Toks nuotraukos ar teksto panaudojimas yra draudžiamas neturint autoriaus sutikimo. Jeigu tai yra naudojama mokslo ar švietimo, ar asmeniniams tikslams – nuotrauką ar tekstą naudoti galima, jeigu žinoma, kad internete tekstą ar nuotrauką paskelbė teisių turėtojas bei tai, kad nuotrauka ar tekstas nėra pavogti. Teisingumo teismo praktika teigia, kad asmeniniams tikslams galima naudoti nuotrauką rastą internete, nes priešingu atveju būtų neįmanoma naudotis internete rasta informacija.

Labai sunku išaiškinti, kas yra komercinis tikslas ir kas nekomercinis. Jeigu kalbėti apie Facebook platformą yra išaiškinimas, kad paskyra, priklausomai nuo turinio, netgi fizinio asmens gali būti pripažinta komercinio naudojimo. Jeigu pasidalinama jau kažkieno pasidalinta nuotrauka — pažeidimo nebūtų. Su komercija – sudėtingiau. Dažniausiai pasitaikantis atvejis, kai norima platinti tam tikras prekes, bet platintojas nėra oficialus tos prekės atstovas. Tarkime platinami traktoriai. Iš gamintojo internetinės svetainės paimama traktoriaus nuotrauka ir įkeliama į savo svetainę. Akivaizdu, kad čia yra pažeidimas, tačiau žmonėms dar nesisieja su kažkokiu tai teisių pažeidimu. Bet tarkime, jei parsisiunčiama informacija iš taip gerai žinomų „torrent“, tai savaime aišku, kad šioje platformoje 99% informacijos yra neteisėtai paskelbta ir parsisiųsto failo internete naudoti negalima. Bet jei parsisiunčiamas failas iš interneto – patikrinti, ar failas vogtas ar ne – beveik neįmanoma.

Mitas: verslas galvoja, kad jeigu nusipirko nuotrauką, tai turi visas teises ją naudoti.

Kai perkama nuotrauka, svarbu įvertinti teises, kokias norima įsigyti (atgaminimo, viešo paskelbimo, platinimo, perdirbimo, teritorijos, kiekio ir t.t.). Dažnai nusiperkama nuotrauka atgaminimui ir platinimui, bet nenusiperkamos perdirbimo teisės. Dizaineris šiek tiek pamodifikavo nuotrauką – ir tai jau pažeidimas. Jei nusiperkama nuotrauka platinimui vien tik Lietuvoj, bet platinama ir Latvijoje – jau pažeidimas. Taip pat svarbu teisių galiojimo terminas. Nusiperkamos nuotraukos teisės metams, bet naudojama penkis metus. Tai taip pat yra pažeidimas ir už keturis metus reikės susimokėti.

Ar tikrai tas, kuri perka nuotrauką prisiima atsakomybę už nuotraukos įsigijimą iš tinkamo asmens?

Jei nuotrauka perkama iš fotografo ar foto studijos, tai klausimų nekyla. Bet jei perkama nuotrauka iš internetinės svetainės, kurioje prekiaujama nuotraukomis – negalima garantuoti, kad tas tinklapis turi nuotraukas teisėtai. Reiktų prašyti, kad tokia internetinė svetainė įrodytų, kad nuotraukas jie gavo iš autoriaus ir autorius perleido jiems visas teises ir t.t. Aiškinimosi procesas gali atrodyti labai sudėtingas, tačiau jei norima įsigytą nuotrauką naudoti plačiai – geriau apsisaugoti. Jeigu nuotrauka bus naudojama trumpą laiką, galbūt to daryti neverta.

Bet jei ji bus naudojama komerciniams tikslams – labai atidžiai reikia išanalizuoti kokias teises įsigyjate. Ypač jeigu įsigyjate nuotraukas iš duomenų bazių ar duomenų bankų, nes ten labai griežtai reglamentuojama, kad pvz. nuotrauką galima naudoti bet kam, išskyrus komerciniam naudojimui, arba tik komerciniam naudojimui, bet tik 5 tūkstančiams egzempliorių. Labai dažnai nuotraukos naudojamos produktų etiketėms, logotipams. Čia taip pat labai svarbus kiekis, teritorija. Apibendrinant, labai svarbu atkreipti dėmesį į teisių apimtį, teritoriją, galiojimo laiką ir ar perkama iš teisėto teisių turėtojo. Tie kas pardavinėja nuotraukas, taip pat turi tai daryti atsakingai. Yra technologijos, kurios seka nuotraukų panaudojimą internete ir atsekti, ar tai daroma teisėtai, ar ne – labai paprasta.

Kaip tinkamai fotografuoti viešas erdves komerciniams tikslams, kad išvengti problemų?

Asmens teisė į atvaizdą yra saugoma. Tad filmuoti ar fotografuoti kito žmogaus negavus jo leidimo negalima. Jeigu nuotrauka ar video medžiaga bus naudojama produkto ar paslaugos reklamai, eiliniai praeiviai negali būti filmuojami ar fotografuojami. Turėtų būti paslėpti žmonių veidai arba filmuojama kai žmonių nėra. Bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad atsargiai reiktų filmuoti ne tik žmones, bet ir negyvus objektus pvz. pastatus. Pastatai taip pat saugomi kaip kūriniai. Tad reklamuojant pastatą neturint tam teisių, taip pat būtų autorių teisių pažeidimas. Jeigu filmuotoje medžiagoje arba nuotraukoje pastatas yra antrame plane ir kadre atsirado neplanuotai, be jokių interesų – vadovaukitės savu protu ir neperženkite ribų.

Kaip vyksta teisminės procedūros? Kaip nustatoma, kad tai yra nuotraukų ar teksto autorius?

Preziumuojama. Jeigu žmogus sako, kad yra teksto ar nuotraukos autorius, laikoma, kad taip ir yra. Jeigu kitas asmuo sako, kad tai netiesa – turi pateikti tai paneigiančius įrodymus. Vadinasi esi autorius tol, kol neįrodyta kitaip. Kalbant apie fizinius asmenis, praktikoje labai retai pasitaiko, kada yra ginčijama autorystė, nes kas skelbiasi autoriumi, dažniausiai juo ir būna. O įmonės dažniausiai yra teisių perėmėjai. O jų teisės, kaip minėta anksčiau, gali būti įvairios.