Pavyzdžiui, Lietuvos įmonės darbuotojas išvyks dirbti į Švediją ir atitinkamu mokestiniu laikotarpiu bus laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju (netenkins nei vieno iš Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų). Tokiu atveju iš Lietuvos įmonės už darbą, atliekamą nuotoliniu būdu Švedijoje (ar kitoje valstybėje, išskyrus Lietuvą), gautas darbo užmokestis nebūtų apmokestinamas pajamų mokesčiu Lietuvoje, t. y. darbdaviui nereikėtų išskaičiuoti ir mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje. Taip yra, nes pagal GPMĮ 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, nenuolatinio Lietuvos gyventojo darbo užmokestis, iš Lietuvos įmonės gaunamas už užsienio valstybėje (nepriklausomai nuo to, ar Europos Sąjungos ar kitoje užsienio valstybėje) nuotoliniu būdu atliekamą darbą, nėra pajamų mokesčio objektas Lietuvoje ir neapmokestinamas pajamų mokesčiu Lietuvoje.

Toliau kalbant apie dokumentus, tai tokiu atveju darbdavys – Lietuvos įmonė privalėtų turėti dokumentus, įrodančius, kad darbuotojas atitinkamu mokestiniu laikotarpiu yra laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju – t. y. Švedijos gyventoju (pvz., gyventojo rezidavimo vietą Švedijos patvirtinančią pažymą, išduotą Švedijos mokesčių administratoriaus). Taip pat Lietuvos įmonė privalėtų turėti dokumentus, įrodančius, kad darbo užmokestis išmokėtas už darbą, atliekamą ne Lietuvoje (pvz., sutartį, kurioje nurodyta, kad darbuotojo darbo vieta yra Švedijoje ir kt.).

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Be to, nenuolatiniam Lietuvos gyventojui už darbą užsienio valstybėje išmokėtą darbo užmokestį (kuris nelaikomas pajamų mokesčio objektu Lietuvoje) Lietuvos įmonė turi deklaruoti Deklaracijoje GPM312 (ir jos priede GPM312U).

Kita situacija, kai pagal Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį (toliau - DAIS) Lietuvos rezidento (nuolatinio Lietuvos gyventojo) už Švedijoje atliekamą samdomąjį darbą gautas darbo užmokestis apmokestinamas tik Lietuvoje (GPMĮ nustatyta tvarka). Gyventojas Švedijoje bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu arba pasibaigiančiu tam tikrais fiskaliniais metais, ištisai arba su pertraukomis išbūna ne ilgiau kaip 183 dienas ir atlyginimą gyventojui moka darbdavys, kuris nėra Švedijos rezidentas, arba atlyginimas mokamas jo vardu, ir atlyginimas nėra priskiriamas nuolatinei buveinei ar nuolatinei veiklavietei, kurią gyventojo darbdavys turi Švedijoje.

Tokiu atveju Lietuvos įmonei, išmokančiai darbuotojui - nuolatiniam Lietuvos gyventojui darbo užmokestį už darbą Švedijoje, vadovaujantis DAIS 24 straipsnio ir GPMĮ 37 straipsnio nuostatomis, numatyta galimybė naikinti tokių pajamų dvigubą apmokestinimą (t. y. neišskaičiuoti gyventojų pajamų mokesčio Lietuvoje), tačiau tik mokestinio laikotarpio (kalendorinių metų) eigoje įmonei turint mokesčio sumokėjimą Švedijoje patvirtinančius dokumentus (nepriklausomai nuo to, kas – įmonė (darbdavys) ar pats darbuotojas mokėtų pajamų mokestį į Švedijos biudžetą).

Vadinasi, Lietuvos įmonė nuo darbuotojui - nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamo darbo užmokesčio, nuo kurio pajamų mokestis pagal DAIS nuostatas tą patį mokestinį laikotarpį (kalendorinių metų eigoje) bus sumokėtas Švedijoje, galės neišskaičiuoti ir į Lietuvos biudžetą nemokėti pajamų mokesčio, jeigu turės dokumentus, įrodančius, kad nuo tokio darbuotojui išmokėto darbo užmokesčio pajamų ar jam tapatus mokestis buvo sumokėtas Švedijoje.

Minėti dokumentai galėtų būti Švedijos mokesčių administratoriaus išduotos pažymos ar pačios įmonės turimi dokumentai, patvirtinantys, kad nuo atitinkamų pajamų Lietuvos įmonė pervedė pajamų mokestį į Švedijos biudžetą) bei dokumentą, įrodantį, kad nuo tokių išmokų pajamų mokestis Švedijoje buvo sumokėtas pagal DAIS, pvz., dokumentą apie gyventojo Švedijoje išbūto laiko trukmę). Jeigu Lietuvos įmonė neturės aukščiau minėtų dokumentų (privalomų turėti pajamų dvigubo apmokestinimo naikinimo tikslu), ji negalės naikinti tokių pajamų dvigubo apmokestinimo Lietuvoje. Tokiu atveju nuo darbuotojui išmokamo darbo užmokesčio už Švedijoje atliekamą darbą Lietuvos įmonė privalės išskaičiuoti ir į Lietuvos biudžetą sumokėti 20 proc. pajamų mokestį (bendra GPMĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka).