Šiuo metu Lietuvos rinkoje įmonės vis aktyviau finansavimui užtikrinti platina trumpalaikius komercinius popierius (trumpalaikes obligacijas). Ką tokiu atveju būtina žinoti apie pelno mokestį?

Tarkime, įmonė už išleistas obligacijas, kurias įsigyja su įmone nesusiję investuotojai iš įvairių šalių, įsipareigoja mokėti tam tikro dydžio (metines) kupono palūkanas bei diskonto palūkanas. Kupono palūkanos yra fiksuotos palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo obligacijų nominalios vertės ir yra išmokamos periodiškai. Be to, obligacijos yra išleidžiamos su platinimo diskontu, kuris sumokamas investuotojui tuo pačiu metu, kai yra išperkamos obligacijos. Žinoma, įmonė patiria ir sandorio sudarymo išlaidas, t. y. išlaidas teisininkams obligacijų išleidimo teisiniams dokumentams parengti, išlaidos auditoriams obligacijų išleidimo finansiniams dokumentams audituoti, išlaidos platintojams, kurie tarpininkauja platinant obligacijas, kt. Jos yra mokamos už galimybę pasiskolinti pinigų iš investuotojų, taigi ekonomiškai jos yra lygiavertės palūkanoms. Bendrovės patirtos kupono palūkanos, diskonto palūkanos bei sandorio sudarymo išlaidos vertintinos kaip prievolė, kylanti iš pagrindinės prievolės, šiuo atveju ˗ iš obligacijų platinimo sandorio, ir savo esme gali būti priskiriamos atlyginimui už finansavimą (pinigų skolinimą) Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 2 straipsnio 28 dalies taikymo prasme, t. y. pelno mokesčio tikslais gali būti laikomos palūkanomis.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Čia reikia priminti, kad įmonės patirtos tiesioginės išlaidos, susijusios su konkretaus sandorio sudarymu, remiantis PMĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali būti priskiriamos jos leidžiamiems atskaitymams, jeigu tokios išlaidos atitinka ūkio subjekto vykdomos veiklos pobūdį bei buvo būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Tuo tarpu, vadovaujantis palyginimo principu, per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas. Skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams tenkančios sąnaudos paskirstomos laikotarpiams, per kuriuos įmonė uždirba pajamų. Kaupimo principo esmė ta, kad pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – kai patiriamos (jų susidarymo metu), neatsižvelgiant į pinigų gavimo ar išmokėjimo momentą.

Pelno mokesčiui skaičiuoti įmonė gali naudoti finansinėje apskaitoje naudojamus visuotinai pripažintus pajamų, sąnaudų pripažinimo, atsargų įkainojimo būdus, jeigu PMĮ nenustato ko kita. Vadinasi remiantis minėtomis taisyklėmis, palūkanų sąnaudos nuo skolos vertybinių popierių (obligacijų) išleidimo iki jų išpirkimo leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tada, kai jos yra faktiškai patiriamos (apskaičiuojamos). Įmonė, kuri finansinėje apskaitoje iki išpirkimo laikomas obligacijas įvertina amortizuota savikaina, taikydama faktinės palūkanų normos metodą, jį gali taikyti ir apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną. Vadinasi, įmonė kupono palūkanų, diskonto palūkanų ir sandorio sudarymo sąnaudas gali pripažinti leidžiamais atskaitymais tolygiai per laikotarpį nuo obligacijų išleidimo iki jų išpirkimo. Juk obligacijų atveju, faktinės palūkanų normos apskaičiavimas apima kupono palūkanas, diskonto palūkanas ir sandorio sudarymo sąnaudas. Pagal šį metodą finansinėje apskaitoje visi aukščiau išvardinti su obligacijomis susiję mokėjimai iš pradžių yra diskontuojami taikant faktinę palūkanų normą, ir balanse pripažįstamas diskontuotas finansinis įsipareigojimas.

Vėliau taikant faktinę palūkanų normą priskaičiuotos šio finansinio įsipareigojimo palūkanos yra pripažįstamos finansinės veiklos sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje tolygiai per laikotarpį nuo obligacijų išleidimo iki jų išpirkimo. Žinoma, priskiriant minėtas sąnaudas leidžiamiems atskaitymams, turi būti tenkinami PMĮ 30-1, 40 straipsniuose nustatyti palūkanų atskaitymo ribojimo reikalavimai. Įmonė taip pat turėtų pagrįsti, kad, sudarius obligacijų platinimo susitarimus, įmonei yra naudingiau patirti minėtas išlaidas, nei tokių susitarimų nesudaryti, t. y. kad šios patirtos palūkanų išmokų išlaidos įmonei ekonomiškai naudingos.