Klausimas:

„Ar pravaikštą užtenka užfiksuoti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, ar būtina įforminti įsakymu?"

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Atsakymas:

Situacija, kai darbuotojas neatvyksta į darbą ir nepasirašo dokumentų yra labai dažna.
Tarkim įvyksta konfliktas tarp darbuotojo ir darbdavio, darbuotojas nebendradarbiauja ir ryšys su darbdaviu išnyksta. Procedūra, kaip elgtis, nėra aprašyta teisės aktuose, bet darbo ginčų komisijoje praktika yra susiformavusi.

Paminėtina, kad neužtenka pažymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojui pravaikštą. Pirmiausia reikia išsiaiškinti aplinkybes, ar tai tikrai yra pravaikšta. Turi būti tinkamai atlikta informavimo, konsultavimo procedūra. Tai reiškia, jei yra rengiami dokumentai darbuotojui, kuris nedalyvauja, jis vis tiek turi būti su jais supažindinamas.

Pateikiamas praktinis pavyzdys:

Kai darbuotojas neatvyksta į darbą 1 darbo dieną (d. d.) nėra galimybių iš karto žinoti, kad neatvykimui nėra pateisinamos priežasties, pavyzdžiui, darbuotojas susirgo. Norėdamas darbdavys išsiaiškinti, ar nėra pateisinamos priežasties dėl neatvykimo į darbą, turi rengti reikalavimą pasiaiškinti. Jis gali būti rengiamas po vienos ar daugiau pravaikštų. Reikalavimas yra parengiamas raštu ir bandoma tą reikalavimą teikti, siųsti. Jei nėra jokios reakcijos iš darbuotojo, tai reikėtų vadovautis Darbo kodekso (DK) 25 straipsniu, kuriame nurodoma, kad darbuotojas privalo būti informuojamas raštu arba kita forma, kuri yra sutarta darbo sutartyje. Iš tikrųjų reikėtų išnaudoti visas įmanomas galimybes – registruotu paštu, el. paštu, žinomais susirašinėjimo kanalais. Tokiu būdu darbdavys padaro viską, ką gali, kad pateiktų reikalavimą pasiaiškinti. Šiame reikalavime turi būti nurodyta, kad reikalaujama pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą ir terminas iki kada laukiamas pasiaiškinimas. Galima nurodyti, kad pasiaiškinimas gali būti pateiktas įvairiais būdais, jei darbuotojas negali ar nenori atvykti į darbovietę.

Jei negaunamas paaiškinimas iki nustatyto termino arba iš pasiaiškinimo matyti, kad nėra pateisinamų priežasčių neatvykti į darbą, tada atsiranda teisinis pagrindas fiksuoti pravaikštą, pranešti apie nedraudžiamąjį laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Taip pat atsiranda teisinis pagrindas taikyti DK 58 straipsnį. Tokiu atveju galima įspėti darbuotoją, kad per ateinančius metus laiko atsiradus atitinkamam darbo pareigų pažeidimui, darbuotojas bus atleistas be įspėjimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba iš karto konstatuoti faktą, kad pravaikšta yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir darbuotoją atleisti jau minėto straipsnio pagrindu.