Fondo administravimo įstaigų teisės:

1. Fondo administravimo įstaigos turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos bei išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams.
2. Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojai, atlikdami šio įstatymo jiems pavestas funkcijas, turi teisę: neatlygintinai gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų asmenų, įskaitant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas, pareigoms atlikti reikalingą informaciją, paaiškinimus ir dokumentų socialinio draudimo klausimais nuorašus ar jų kopijas; be išankstinio įspėjimo, pateikę tarnybinį pažymėjimą, įeiti į draudėjo patalpas (įskaitant ir nuomojamas) ar teritoriją, susijusias su jo veikla. Be išankstinio įspėjimo įeiti į draudėjo patalpas ar teritoriją (įskaitant ir nuomojamas) galima tik draudėjo darbo metu. Kitais atvejais reikalingas draudėjo sutikimas;
3. laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – paimti iš draudėjo dokumentus, kuriuose fiksuojamos darbo pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, taip pat socialinio draudimo išmokos iš Fondo lėšų, palikę dokumentų paėmimo aktą (šiuo atveju draudėjui turi būti leidžiama pasidaryti paimamų dokumentų kopijas);
4. laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – užantspauduoti dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo vietas (jeigu įmanoma, netrukdant draudėjo veiklai), daryti dokumentų kopijas arba išrašus, žymas ant draudėjo dokumentų, kad būtų išvengta jų klastojimo;
5. duoti draudėjui privalomus vykdyti nurodymus socialinio draudimo klausimais;
6. vadovaudamiesi Administracinių nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl nusižengimų, kurių išaiškinimas priklauso Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų kompetencijai;
7. pareikalauti iš draudėjo sutvarkyti buhalterinę apskaitą;
8. gauti iš draudėjo paaiškinimus dėl socialinio draudimo įmokų ir socialinio draudimo išmokų mokėjimo, draudėjo pateikiamų socialinio draudimo duomenų paaiškinimus ir paaiškinimus iš draudėjo teritorijoje esančių asmenų dėl darbo santykių, kai yra pagrindas manyti, kad jie faktiškai ten dirba;
9. surašyti nustatytų pažeidimų aktus dėl socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo, žalos, padarytos Fondui, atlyginimo arba nepriemokų išmokėjimo gavėjams, taip pat kitų šio įstatymo reikalavimų vykdymo;
10. atlikti kituose teisės aktuose numatytus veiksmus.

Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę:

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

• priverstine tvarka išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas, užtikrinti skolos išieškojimą šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais;
• teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui pasiūlymus dėl draudėjo likvidavimo inicijavimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais.
• Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai gali įgalioti Fondo valdybos teritorinio skyriaus valstybės tarnautojus atlikti šio straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus.
• Fondo administravimo įstaigų direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę: įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas. Paskirtos baudos įskaitomos į Fondo biudžetą; kreiptis į įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus dėl aplinkybių ir sąlygų, trukdančių Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojams tinkamai atlikti pareigas. Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai privalo išnagrinėti Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų nurodymus ir nedelsdami pranešti Fondo administravimo įstaigai apie priimtas priemones.

Fondo administravimo įstaigos direktorius turi teisę Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka atsisakyti socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permokos ar reikalavimo, kylančio iš regreso teisės (žala), ir nepradėti žalos išieškojimo ar jį užbaigti, jeigu:

1. nėra galimybės žalos išieškoti arba
2. žala yra susidariusi ne dėl išmokos gavėjo kaltės (nesąžiningumo) ir nėra galimybės jos išieškoti iš kaltų asmenų (jų teisių ir pareigų perėmėjų), arba
3. žalos neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių, arba
4. žalą išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, jei: nerasta asmens turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); išieškojimo sąnaudos didesnės už žalą arba neproporcingai didelės, palyginti su žala; netikslinga išieškoti žalą, nes fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki – fiziniam asmeniui teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams.
5. Šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytais atvejais duomenys apie priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymą, pakeitimą ar pabaigą nedelsiant, ne vėliau kaip per 24 valandas, pateikiami priklausomai nuo įkeisto objekto – Nekilnojamojo turto registrui arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registrui ir priverstinė hipoteka (įkeitimas) įregistruojama atitinkamai Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre šio registro nuostatuose nustatyta tvarka. Sprendimas dėl skolos išieškojimo iš priverstine hipoteka įkeisto turto yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.
7. Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojai ar darbuotojai, įgyvendindami įstatymų jiems suteiktas teises ir eidami pareigas, atliekamus veiksmus įformina dokumentais. Jų formas (akto, pažymos, nurodymo, nutarimo, raginimo ir kt.) ir užpildymo tvarką nustato Fondo valdybos direktorius.

Fondo administravimo įstaigų teisės apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme.