Suvartotas elektros kiekis kaip leidžiami atskaitymai. Įmonių buhalterinėje apskaitoje fiksuojamos ūkinės operacijos, tarp jų ir susijusios su degalus (kurą) ir elektrą naudojančių priemonių panaudojimu, turi būti pagrįstos dokumentais, iš kurių būtų galima spręsti, kaip yra panaudoti degalai (kuras) ir elektra. Vadinasi, nurašant elektromobilių suvartotą elektros kiekį, tokiais dokumentais gali būti, pvz., laisvos formos degalų ir elektros nurašymo aktai, degalų (kuro) ir elektros sunaudojimo ataskaitos ar kiti panašūs dokumentai, turintys FAĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatytus privalomus rekvizitus ir liudijantys apie konkretaus automobilio naudojimą. Degalų (kuro) ir elektros sunaudojimo normas įmonė patvirtina atsižvelgdama į elektrą naudojančios priemonės gamintojo nurodytus techninius duomenis. Įmonė, atsižvelgdama į veiklos pobūdį ir darbo sąlygas, gali ir pati nusistatyti kitą metodiką (pvz. elektromobiliui atlikti bandomuosius važiavimus), kuri leistų patikimai įvertinti ir nustatyti faktiškai sunaudojamą degalų (kuro) ar elektros kiekį, įmonės veikloje naudojamai priemonei. Visais atvejais kuro ir elektros sunaudojimo normos turi būti techniškai pagrįstos. Tuomet tokios išlaidos, skaičiuojant pelno mokestį, bus leidžiami atskaitymai, kaip aprašyta žemiau. Šis aiškinimas pagrįstas Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 dalimi bei 11 str. 4 dalimi.

Elektros apmokėjimo išlaidų atvejai. Jeigu įmonė tiesiogiai apmoka elektros tiekėjui elektromobilio įkrovimo darbuotojo namuose išlaidas, tai šios išlaidos, apskaičiuojant įmonių pelno mokestį, gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jeigu jos pagrįstos elektros įsigijimą pagrindžiančiais dokumentais (t. y. įmonės vardu išrašyta sąskaita faktūra ar PVM sąskaita faktūra) ir laisvos formos dokumentais (elektros nurašymo aktu, buhalterine pažyma ar kt.), pagal kurių duomenis būtų galima nustatyti, kad elektra sunaudota įmonės reikmėms ir darbuotojo naudai natūra gauti, bei neviršija patvirtinto elektros sunaudojimo norminio kiekio. Jeigu įmonė (darbdavys) apmoka pinigais gyventojo patirtas elektromobilio įkrovimo išlaidas (t. y. kai tokias išlaidas patiria darbuotojas, o darbdavys jas kompensuoja), tai darbuotojui kompensuota elektromobilio įkrovimo išlaidų suma gali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams, kaip darbuotojo gauta nauda, kuri pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. Šis aiškinimas grindžiamas pelno mokesčio apskaičiavimo taisykle, pagal kurią leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai įmonės sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti kaip tai numato Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 dalis. Be to, mokesčių mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti pagal Pelno mokesčio įstatymo 11 str. 4 dalį. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, sunaudotos elektros įsigijimo kaina, taip pat kitos elektrą naudojančios transporto priemonės eksploatavimo išlaidos priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų. Iš pajamų atskaitomiems leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jei ši darbuotojų gauta nauda yra gyventojų pajamų mokesčio objektas pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 dalį.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Išlaidos elektromobiliams. Įmonė leidžiamiems atskaitymams gali priskirti įmonės išsinuomoto elektromobilio patirtas eksploatavimo išlaidas, įskaitant elektros energijos įsigijimo išlaidas, jei jos yra pagrįstos įmonės vardu išrašytais juridinę galią turinčiais dokumentais ir tiesiogiai susijusios su įmonės vykdoma veikla. Kai įmonė iš darbuotojo nuomojasi elektromobilį, nusidėvėjimas pelno mokesčio tikslais neskaičiuojamas. Tai įtvirtinta Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje. Remiantis Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 dalimi, jeigu iš darbuotojo išsinuomotas elektromobilis bus naudojamas ir to darbuotojo asmeniniais tikslais, tai įmonės patirtos to elektromobilio nuomos išlaidos, taip pat eksploatavimo, remonto, draudimo išlaidų dalis, tenkanti naudojant elektromobilį darbuotojo asmeniniais tikslais, galės būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams skaičiuojant pelno mokestį, jeigu tokio elektromobilio naudojimo išlaidų dalis pagal GPM taisykles bus pripažįstama darbuotojo pajamomis natūra.

Išlaidos elektros įkrovimo stotelėms. Įmonei įrengus elektromobilio įkrovimo stotelę, ją eksploatuojant ateityje gali atsirasti papildomų išlaidų, pavyzdžiui, atsiradus stotelės gedimui, reikiant jas tvarkyti, prižiūrėti, remontuoti, atnaujinti ir t. t. Tokiu atveju jeigu įmonė remontuos jai priklausančią prie darbuotojo namų įrengtą įkrovimo stotelę, kuri naudojama tik įmonės tikslais (nebus naudojama darbuotojo asmeniniais tikslais), įmonės patirtos stotelės remonto išlaidos nebus pripažįstamos darbuotojo pajamomis natūra remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 15 dalimi. Darbuotojo pajamos natūra, gautos naudojant asmeninėms reikmėms įmonei priklausančią stotelę, būtų pripažįstamos, įvertinamos bei apmokestinamos atsižvelgiant į tai, kad suteikiama atitinkama konkreti nauda įmonės darbuotojui. Tokios darbuotojo per atitinkamą mėnesį natūra gautos pajamos paskutinę mėnesio dieną turėtų būti įvertinamos perduotos gautos naudos tikrąja rinkos kaina laikotarpiui, kuriuo darbuotojas tokia nauda galėjo naudotis asmeniniais tikslais.

Darbuotojo gauta nauda turės būti vertinama kas mėnesį, atsižvelgiant į atitinkamos naudos (įkrovimo stotelės) nuomos kainų svyravimus rinkoje. Šis aiškinimas grindžiamas Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo (žiūrėti aktualią redakciją), patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-19 įsakymu Nr. 1K-162, 5 punktu. Žinoma, svarbu įvertinti visas faktines konkrečios situacijos aplinkybes, elektromobilio įkrovimo stotelės įrengimo prie darbuotojo namų tikslus, įmonės ir darbuotojo susitarimus dėl stotelės įrengimo / naudojimo, kitą svarbią informaciją. Todėl jeigu įmonė remontuos jai priklausančią įkrovimo stotelę, kuri bus naudojama ir darbuotojo asmeninėms reikmėms, darbuotojo nauda papildomai neturės būti vertinama, t. y. pajamų natūra dėl atlikto stotelės remonto nereikės pripažinti remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 15 dalimi.