Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) ir jo taikymas

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (ES) 2016/679 (toliau – BDAR) taikomas tiesiogiai. Reglamente numatyta, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma:

• duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais;
• tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį;
• tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė;
• tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus;
• tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas;
• tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pabrėžia, kad visais atvejais privalu atsakingai vertinti ketinamą skelbti informaciją, įsitikinti, kad rengiama ir viešai skelbiama informacija nepažeis asmens duomenų tvarkymo principų ir teisėtumo sąlygų, duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės nėra viršesnės, taip pat gauti sutikimą tokią informaciją skelbti arba neturint sutikimo jos neskelbti.

Viena iš 2022 m. daugiausiai Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos dėmesio sulaukusių klausimų buvo teisė būti pamirštam skaitmeninėje erdvėje. Šios teisės įgyvendinimo žiniasklaidoje galimybėmis labiausiai domisi ir siekia reputacijos problemų turintys asmenys. Visuomenės informavimo priemonės naudojasi specifinėmis teisėmis, garantijomis ir išimtimis iš bendrų asmens duomenų apsaugos taisyklių. Nors teisė būti pamirštam yra įtvirtinta BDAR, tačiau Lietuva šios teisės taikymui, kai asmens duomenys tvarkomi įgyvendinant saviraiškos ir informacijos laisvę, yra įtvirtinusi išimtį. Kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu, BDAR 17 straipsnis („Teisei būti pamirštam“) yra netaikomas. Net teistumo išnykimas nėra pakankama faktinė aplinkybė, galinti įpareigoti interneto svetainės valdytoją „pamiršti“ teistą asmenį. Lietuvos įstatymų leidėjas įtvirtino praktiškai absoliučią „teisės būti pamirštam“ išimtį Lietuvoje. Vienintelis atvejis, kai teisė būti pamirštam turi būti praktiškai realizuojama yra tada, kai duomenų subjektas atšaukia sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis ir toks sutikimas buvo vienintelis pagrindas tvarkyti jo duomenis. Svarbu pažymėti, kad sutikimo atšaukimas nedaro poveikio sutikimu pagrįsto duomenų tvarkymo, atlikto iki sutikimo atšaukimo, teisėtumui. Be to, asmuo negali reikalauti ištrinti visą žiniasklaidoje paskelbtą turinį remdamasis BDAR, nes šis teisės aktas nenumato informacijos, kuri nėra asmens duomenys, pašalinimo pareigos.

Išimtis. BDAR netaikomos tuo atveju, kai asmens duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla1 . Asmenine ar namų ūkio veikla gali būti laikomas, be kita ko, naudojimasis socialiniais tinklais (pavyzdžiui, „Facebook“, „Instagram“, „LinkedIn“, „Twitter“ ir kt.). Svarbu įsidėmėti, kad vadinamoji namo ūkio išimtis taikoma tik tokiai veiklai, kuria privatūs asmenys užsiima neperžengdami privataus ar šeimos gyvenimo ribų, todėl namų ūkio išimties taikymas skelbiant asmens duomenis socialiniuose tinkluose priklauso nuo konkrečios situacijos. Daugiau apie namų ūkio išimties taikymą socialiniuose tinkluose skaitykite Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos parengtoje informacijoje.